Norisi būti stipriam, išmokti vertingų dalykų, trokšti išvažiuoti, laimėti bei nieko nedaryti. Pažįstamas jausmas? Ši štai pseudomeilė žinoma savo pastangoms. Tokią žinome visi. Žinotina, kad dailininkas iš esmės apie tai galvoja. Jis tarsi tapo, kadangi jis mėgsta tapyti. Lyg ir viskas. Ruletė irgi panašiai apibūdinama.
Ruletė – netikėti malonumai
Kažką panašaus psichologai įžvelgia net religijose. Rytiečių mokymai sako atkreipti dėmesį į dabartinius procesus, kai neblaškomas protas, bet vakaruose dvasininkams labiau žinomas aklas moralizavimas, kai rodoma į idealus bei skatinama kaltė ir atgaila dėl šių neatitikimo.
Nepasitikėjimas savimi – kuras neurozėms, kadangi tuo metu bėgama paskui laimės fantomus. Šio požiūrio nauda – saldesnis vilties skonis bei tam tikras tokios vilties skatinamas gyvumas. Ruletė taip pat yra kažkas gyvo. Visiškai nesudėtinga tuo įsitkinti.
Negatyvių aspektų psichologai šioje vietoje linkę įžvelgti kur kas daugiau: saviplakas, neviltį, nusiminimą bei pelenais virtusį laimingą rytojų.
Šalin baimes!
Visiškai nesvarbu, kuo užsiimama, iki kol procesai reiškia pasitenkinimą. Jei procesas – prievartinė priemonė vardan tikslo, dvasios ramuma tarytum tampa neįmanomas dalykas. Ruletė tarsi sako, kad su ja viskas yra įmanoma. Šalin visas baimes!
Pripažįstama, kad nepasitenkinimas dabartiniu bei būsimų tikslų siekis gali išjudinti, bet šis judėjimas kupinas pasipriešinimų, vidinio slopinimo. Tartum ir norisi bėgti, bet kelias pernelyg sudėtingas, o keliautojas – kančioje. Išimtis – tikslai, jie – kaip įsimylėjimas – pervertinami apvelkant nepramušamu tikėjimo apdaru. Tokia “kuro” būtimi yra apsirūpinę darboholikai, įvairiausi dvasinių kursų guru bei kitokie fanatikai ir svajokliai.
Puikioji ruletė
Pasak psichologų, juos linkę palaikyti žino tikrą tiesą. Yra nepramušama viltis, kuri veda į būsimas šviesas, nors tuomet ji ragina atsiriboti nuo realybės tarytum nuo vakarykščių laiptelių, kurie apaugę beprasmybe. Ir tuomet kelias nuveda į aklavietes, fanatikai jaučiasi taip, lyg būtų įstrigę savo įprastiniame gyvenime lyg kalėjime – be spalvotų idealų.
Didžiausias tokio etapo pavojus – ėjiomas link nusivylimo bei depresijos. Ruletė išlaisvina nuo tokių neurozių ir žada šviesų rytojų.
Ničniekas žmonėms neduoda garantijos, jog pasieksime “idealą”. Kitaip sakant, net jeigu jį įmanoma pasiekti – ar toks dalykas laimės garantas?
Idealizacija – nevienareikšmis etapas. Lyg susitarimas su velniu, tarsi skatina “atsisakyti sielą” mainais į būsimas palaimas. Kartais sandoris pasiseka, jei idealistai pasiekia išorinę sėkmę, bet teikiama laimė trunka vos kelias minutes. Toliau –lieka nusivylimas, gal tik nauji idealai.